predkai

×prẽdkai (brus. пpeдкi) sm. pl. (2) protėviai: Anuos pirmuonis, arba predkus DP505. Išvedęs buvo predkus MP2.

◊ iš (nuo) prẽdkų; nuo prẽdkų mẽtų (laikų̃, svíeto) iš labai senų laikų: Iš prẽdkų jau ta šneka buvo Jrb. Iš prẽdkų mūsų šniūrai platesniai On. Aš dar atsimenu nuo prẽdkų mẽtų Up. Tai dar nuo prẽdkų laikų̃ Sml. Apsisegė andaroką tai nuo prẽdkų svíeto – dar tokių niekas nei turi, nei nešioja Smn.